fbpx

Apie valstybę

“Iš praeities tavo sūnūs te stprybę semia…”.

Šiandien švenčiame karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Puiki proga prisiminti garbingą mūsų valstybės praeitį iš kurios, kaip giedosime šiandien 9 valandą vakaro, semiamės stiprybės.

Garbė – pagarba. Būtent pagarba yra tas ramstis, kuriuo šiandien mūsų visuomenei būtina pasiremti. Pagarbos grįstos pasitikėjimu dabar mums trūksta bene labiausiai.

Izraelitai per dykumą buvo vedžiojami 40 metų, kol išmirė vergo mentalitetą Egipte įgijusi karta ir naujoji generacija buvo supilta tarsi jaunas vynas į naujus vynmaišius – jiems buvo atiduota pažadėtoji žemė.

Taip ir lietuviai keliaujame savaja dykuma, vis iš naujo patikėdami ir atrasdami laisvę, mokydamiesi gyventi ne vergovėje. Jei skaičiuosime bibliniais Išėjimo knygos matais, prasidėjo paskutinioji iš keturių dekadų. Metas laisvintis iš esmės.

Vytauto Landsbergio, tarsi Mozės išvesti iš Sovietų sąjungos, dainomis praskyrėme raudonąją komunizmo jūrą, kurios vandenys užpylė tarybinius faraonus, nubloškusi į istorijos gūdžias gelmes. Anuo metu visuomenei buvo duotas konservatyvus dekalogas, kupinas įspėjimų saugotis išorės ir vidaus priešų, kuriais iš esmės ir gyvename ligi šiol.

Suprantama kodėl trapią savo laisvę esame įpratę ginti. Mūsuose susiformavo instinktas daugiau saugoti, užuot puoselėjus, smarkiau konservuoti, užuot toliau kūrus didingą Lietuvą, nebūtinai plačią savo topografinėmis ambicijomis, bet gilią savo reikšme ir daugiaprasme įtaka: kultūrine, ekonomine, politine.

Ateina metas, ir jis dabar jau yra, kai turime vėl atsigręžti į karališką savo prigimtį, iš jos semtis laisvės ir tęsti atviro kodo Lietuvos kūrybą. Ji nėra baigtinė, todėl negali būti užkonservuota, it muziejinis eksponatas saugoma. Užaugo nauja karta galinti to imtis, nebeturinti kleptomanijos priklausomybės, į valstybę žiūrinti kaip į bendrą reikalą. Šios kartos žmonės, užuot plėšę valstybės aruodus, savo šeimoms gerbuvį geba patys sukurti, todėl yra laisvesni, todėl ir drąsesni, ir labiau ryžtingi. Tai truputį gąsdina vyresniuosius, kuriems šitai nauja, kurie augo kitomis aplinkybėmis. Bet tai tik kartų įtampos, su kuriomis susitvarko visos šeimos. Susitvarkysime ir mes.

Valstybės gimtadienio proga mums linkiu stiprios valstybės, kuriai noriai tarnautų talentingiausi mūsų visuomenės nariai – laisvi, išprusę, kūrybingi. Tegu dabar mūsų kolektyvinėje pasąmonėje įsitvirtinęs principas – valstybės tarnautojas (jei norite – ir politikas) yra vagis, kol teismas neįrodė priešingai – transformuosis į pasitikėjimą bei pasidižiavimą tais, kurie stoja prie valstybės valdymo šturvalo.
Linkiu mums tokios valstybės tarnybos, kuri nebūtų priebėga neambicingiems vidurkio ieškotojams, žinantiems kaip nelengva bus privačiame sektoriuje. Linkiu valstybei tapti tokia patrauklia, kad patys gabiausi, patys veržliausi trokštų savo išskirtinumą pademonstruoti visuomenei pasitarnaudami valstybės valdyme.

Ateina metas išlaisvinti vieni kitus pasitikėjimu, vergiško mąstymo archetipus mesti į šalį, vietą užleidžiant pasitikėjimui ir ambicingumui, iš kurių ir kyla tikrasis kūrybiškumas, šiandien taip reikalingas tolesniam Mindaugo pradėtos valstybės puoselėjimui.

Didžiuojuosi būdamas lietuviu. Aš, Gediminas Jaunius, kandidatas į lietuvos Respublikos seimą, drąsiai ir su pasitikėjimu pasižadu tęsti mums patikėtos Tėvynės kūrybą.

Scroll to Top