fbpx

Ar gali žmogus pasmerkti arba nuvertinti tai, ko nesmerkia ir nenuvertina Dievas? Apie evengelinį liberalumą

Svarstydamas apie  Evangelinio liberalumo idėją ir tai, kaip ji galėtų sietis su, daugelio manymu, tokia tolima Laisvės partijos ideologija, ištakas ir atraminius taškus randu  Evangelijos žinioje apie TIKĖJIMO ir MEILĖS primatą ir svarbą: šių dviejų kategorijų šviesoje rasės, tautybės, lyties, seksualinės orientacijos ir kiti skirtumai tampa reliatyvūs ir antraeiliai, minėtos perskyros moralines vertės (net ir labai jos ieškant) neturi.

Skaitydami Evangeliją nerasime, kad žmonės būtų skirstomi į blogus ir gerus pagal rasę, tautybę, socialinę padėtį, lytį ar seksualinę orientaciją. Jos vertės yra kitos: tiki arba netiki, myli, arba ne; visa kita nebėra taip svarbu. Štai keletas pavyzdžių iš Naujojo Testamento, Evangelijos pagal Joną:

„Dievas taip pamilo pasaulį,
jog atidavė savo viengimį Sūnų,
kad KIEKVIENAS, KURIS TIKI Į JĮ, nepražūtų,
bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ (Jn 3, 16-17)

Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.

Arba:
Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams:

„Jei laikysitės mano mokslo,
jūs iš tikro būsite mano mokiniai;
jūs pažinsite tiesą,
ir tiesa padarys jus LAISVUS“ (Jn 8, 31-32).

O apaštalas Paulius savo laiške galatams rašo:  (3sk.):

Prieš ateinant TIKĖJIMUI, mes buvome ĮSTATYMO galia įkalinti, kad lauktume apsireiškiant tikėjimo. Taigi įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad mes būtume tikėjimu nuteisinti. Tikėjimui atėjus, mes jau nesame auklėtojo globoje. Juk jūs visi TIKĖJIMUI esate Dievo vaikai Kristuje Jėzuje. Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate VIENA Kristuje Jėzuje! (Gal. 3, 23-28).

Ar gali žmogus pasmerkti arba nuvertinti tai, ko nesmerkia ir nenuvertina Dievas? Ar mes galime į gyvenimo paraštes „nurašyti“  žmones tik todėl, kad jie kokiu nors požiūriu nėra tokie, kaip daugelis? Ar mes galime jiems atsakyti teisių, laisvių ir pagarbos?

Nebūdamas krikščioniu veikiausiai galėčiau, nes neturėčiau evangelinės dvasios teikiamo pločio ir gylio. Būdamas krikščioniu negaliu. Turiu tik viena pasirinkimą – tiketi ir mylėti.

Scroll to Top