fbpx

Atviras laiškas Arūnui Peškaičiui OFM

Broli Arūnai,

Šiandien sulaukiau viešo Jūsų dėmesio socialiniame tinkle Facebook, kuriame pasidalinote žinute, atsiliepdamas į evangelinio liberalumo idėją. Teigiate, jog  „terminas „evangelinis liberalumas“ yra visiškas oksimoronas.“ Esate žinomas evangelinio ekumenizmo lyderis, savo laiku įkvėpęs ne vieną krikščionį iš kovingo susipriešinimo lauko žengti į abipusės empatijos, dar kitaip lietuviškai vadinamos atjauta, erdvę. Tą patį leiskite pakviesti Jus padaryti ir politinės diskusijos lauke.

Baiminatės, kad neatitolčiau nuo Kristaus. Ačiū už rūpestį. Šis pavojus nuolat  gresia kiekvienam iš mūsų, nepaisant kostiumu ar abitu vilkime. Sakote suprantantis, „kad kartais gali būti patrauklūs vienos ar kitos partijos žmonės. Bet dėl to visai nereiktų palikti Kristaus. Taip manau…“ Abu saugokimės manipuliuoti Kristumi. Su Juo santykį kiekvienas turime asmenišką ir brautis į intymią tikėjimo erdvę dažnusyk yra labai jautru. Nebent tai būtų dvasinio pokalbio ar išpažinties kontekstas. Juo labiau, kad ne visada net ir jums, turinčiam dvasinę įžvalgą, pavyksta nuspėti, tikri ar netikri tie demonai, kurie, jūsų požiūriu, taip noriai kėsinasi apsėsti įvairius politikus, tiesa? Turiu galvoje nepasitvirtinusias jūsų, br. Arūnai, pranašystes apie kai kurių mūsų politinių lyderių “apsėdimus” – pavardžių leisiu sau neminėti.

Broli Arūnai, kaip vienos ar kitos partijos pasirinkimas gali lemti ryšį su Kristumi? Suprantu, tuo norite pasakyti, kad tik krikščioniškoji demokratija gali išgelbėti pasaulį. Bet leiskite nesutikti su Bernardinai.lt publikuoto straipsnio „Katalikų balsai turi būti labai brangūs“ autoriaus mintimi. Man, kaip ir antropologijos mokslų daktarui Sauliui Matulevičiui, artimas augustiniškasis požiūris: „Šv. Augustinas sakė, kad vien politinio sprendimo Dangaus karalystei pasiekti nėra. Jokia politinė partija niekada visavertiškai neatstovaus tam, kas yra svarbu krikščioniškos kultūros raidai. Tai visada bus sąlyginis atstovavimas. Jei deleguojam per daug galios kokiai nors politinei partijai tikėdamiesi, kad jie vertybines ir ekonomines problemas sutvarkys ir už mus padarys – mums kyla rimta problema. Vis dar elgiamės kaip posttotalitariniai žmonės – atiduodame politikams valdžią tikėdamiesi, kad jie viską, net ir etines problemas, išspręs už mus“ – savo tekste „Katalikų balsai turi būti labai brangūs“ teigia dr. S. Matulevičius.

Dr. Sauliaus Matulevičius tame pačiame straipsnyje, svarstydamas politinio pliuralizmo galimybę, atkreipia dėmesį į vienos pamatinių liberalizmo idėjų – laisvos rinkos atsiradimo krikščioniškas ištakas: “Laisvos rinkos idėja, ko gero, kilo vystantis socialiniam Bažnyčios mokymui. Scholastikos laikais, vėlyvaisiais viduramžiais, Salamankos mokyklos teologai teigė, kad karalius negali riboti žmonių teisės laisvai mainytis. Įsitraukti į laisvus mainus yra prigimtinė žmogaus teisė. Šiandien tai yra klausimas, kiek valstybė trukdo ar padeda laisvai asmenų ekonominei veiklai.“

Laisvos rinkos idėja yra viena pamatinių liberalizmo vertybių, kuri ne prieštarauja, bet atliepia ir krikščioniškąją mintį, jos pradininku laikytinas Šv. Tomas Akvinietis. Kitas ypač svarbus liberalios minties polius – pagarba žmogui, kuria neišvengiamai turi būti grįsta ir bet kokia tikrai krikščioniška laikysena, mano giliu įsitikinimu, turinti gerbti ne tik tikinčiojo, bet ir Dievu netikinčio teisę gyventi laisvai reiškiant savo įstikinimus.

Šios savaitės pradžioje pasiūliau Bernardinai.lt redakcijai tekstą, kuriame svarsčiau,  krikščioniškų vertybių eskalavimo sudaromas prielaidas manipuliuoti tikinčia visuomenės dalimi. Savo tekstu kviečiau žvelgti giliau, ne tik į partijų pavadinimus, bet ir į jų deklaruojamą turinį.

Minimam tekste, kurį vėliau publikavo didieji šalies portalai 15min ir Delfi, dėstau savo poziciją, kad mėginimas manipuliuoti religiniais įsitikinimais stengiantis įtikinti, jog tikinčiajam rinkimuose įmanomas tik vienas pasirinkimas – kriščioniška demokratija savo ideologijas grindžiančios partijos, – yra klaidinantis.

Bernardinai.lt redakcijos publikuotame Augmino Petronio straipsnyje „Liberali politinė krikščionybė neturi ateities“, kurį vertinu kaip atsakymą į mano redakcijai pateiktą tekstą (kurio, deja, redakcija nepublikavo), svarstomas krikščioniško liberalizmo terminas.

Autoriaus aptariamai liberalios krikščioniškos demokratijos galimybei kaip liberaliai krikdemiškumo atmainai  poreikio apskritai nematau. Kalbu apie evangelinį liberalumą – liberaliai mąstančių tikinčių žmonių laikyseną, kurios pamatas – atjauta grindžiama laisvė, suteikianti prielaidas kiekvienam visuomenės nariui asmeninės laimės siekti pagal savo įsitikinimus. Svarbiausi argumentai, kuriais turėtų remtis rūpestis skirtingų visuomenės individų gyvenimo sankloda, man yra mokslu grįsti argumentai. Religininiais įsitikinimais grįsta etika turi suteikti neginčijamą erdvę tiek asmeninianiams, tiek ir bendruomeniniams pasirinkimams, kurie nevaržytų kitų teisės reikšti savo įsitikinimus.

Suprantu, kad Jūsų dvasinėje globoje esanti „bernardinai.lt“ redakacija paiso dvasinių ir moralinių nuorodų ir rinkimų metu. Bernardinai.lt redakcijai, kaip ir kitoms bažnytinėms organizacijoms, taip pat ir žiniasklaidos priemonėms, visuomenė kelia pagrįstai aukštus lūkesčius. Vienas jų – nesivelti į politiką. Paskutinėmis dienomis prieš rinkimus išspausdintas straipsnis, nukreiptas prieš konkrečią politinę ideologiją, kuria remiasi keletas rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų, turi nepažymėtos politinės reklamos požymių. Manau, jog taip yra siekiama įtakoti tikinčiųjų pasirinkimą sekmadienį balsuojant.

Noriu Jus informuoti, jog šiandien kreipiausi į VRK, prašydamas ištirti, ar Bernardinai.lt redakcijos politika nepažeidžia rinkimų agitacijos įstatymais nustatytos tvarkos. Tuo pačiu tikslu kreipiausi ir į žurnalistų etikos inspektorių, visuomenės informavimo etikos komisiją.

Pagrindinį evangelinio liberalumo skirtumą nuo krikščioniškos demokratijos regiu štai kokį:  evangeliniai liberalai neturi siekio visą visuomenę priversti gyventi vadovaujantis krikščioniška morale ir etika. Krikščioniųmisija yra patraukti žmones prie Kristaus, o ne pavergti krikščionybei. Skirtis paprasta ir aiški: patrauklus pavyzdys arba  draudimais grįsta moralė.

Prisidengus Evangelija negali būti pažeidžiamos žmogaus teisės. Juk ir Katalikų Bažnyčia yra visų: konservatyvių, liberalių, bučiuojančių ikonas ir trankiai Dievą šlovinančių gitaromis. Džinsuotų ir vilkinčių sutanomis. Vedusių ir išsiskyrusių. Heteroseksualių ir homoseksualių. Visų. Amen.

Gediminas Jaunius.

Laisvės partijos kandidatas į Seimą.

Scroll to Top