fbpx

Elvyros Kučinskaitės padrąsinantis palaikymas

Gedimino bičiulė, rašytoja, žurnalistė, sielovados konsultantė Elvyra Kučinskaitė reiškia atvirą palaikymą:

„Mieli draugai,

niekada nesivėliau į politiką. Dėl tam tikrų priežasčių ji man neatrodė gera vieta veikti ir padaryti kažką tinkamo. Tačiau pirmą kartą viešai nutariau palaikyti konkretų kandidatą ir padėti jam rinkiminės kampanijos metu tiek ir tokiu būdu, koks man ir jam bus priimtinas. Tas kandidatas atstovauja Laisvės partiją, jį žinome kaip Gediminą Jaunių.

Visų pirma ir svarbiausia – palaikau jį kaip seną ir ištikimą draugą, kuris įžvelgė prasmę ir panūdo išbandyti save kandidatuodamas. Per maždaug 20 mūsų bičiulystės metų Gediminas yra padaręs daug ir, kartais man atrodė, keistų pasirinkimų, kuriems ne visada pritardavau. Visada dalinomės savo pozicijomis, niekada dėl to nemenkinom vienas kito ir iš to gaudavome daug naudos. Noriu pasakyti, kad Gediminas turi nuostabią savybę: nori išgirsti kitokią nuomonę ir nepailsta ieškodamas oponentų – įtariu, todėl, kad taip patikrintų savo pasirinkimus, atsižvelgtų į jį įtikinančius argumentus, o kitus atidėtų arba atmestų. Mano galva, tai labai pageidautina savybė politikui.

Antra – nuo pat jaunystės Gediminui nepakako “vienos vagos” – jo aprėptis visada buvo kur kas platesnė. Ir jei jam tai atrodydavo būtina ar patrauklu, nesižvalgė į šalis, nebijojo apsijuokti, rizikuoti ar “susitepti”. Tai patvirtina ir šis jo pasirinkimas. Žinau, kad jei jau taip nutarė, ners visa galva ir padarys viską, ką gali, nesibaugindamas klaidų, neslėpdamas trūkumų ir išnaudodamas visas sukauptas žinias bei patirtis. Tuščiais šoviniais nešaudys. Jei jie pasibaigs – pasitrauks.

Trečia – mano bičiulis turi susiplakęs tokį smagų “sprogstamąjį kokteiliuką”: šiek bei tiek ambicijų, truputis įžulumo bei žaismingos bravūros, bet ne mažiau empatijos, pagarbos kitiems ir kitokiems, sąžiningumo renkantis priemones, kilnumo pasirenkant tikslus, neordinarumo ir užmojo juos įgyvendinant. Man atrodo, kad naujos kartos politikui tokia sudėtis – kaip tik.

Ir ketvirta. Kai jis kalba apie evangelinį liberalizmą, šiek tiek įsitempiu. Ne su viskuo, ką jis deklaruoja, sutinku, nesu tikra, ar tokia sąvoka apskritai įmanoma, o jei įmanoma, ar ji nėra politizuojama. Man priimtinesnės evangelinio radikalumo, laisvės ir atsakomybės sąvokos. Tačiau kai kalbamės apie tai su Gediminu, suprantu, kad turime galvoje panašiai tą patį: nepritariame krikščionių “įsišaldymui” savo tiesose ir apsidraudimuose, užsidarymui savo “dvasingumo debesėliuose”, paralyžiuojančiuose galias veikti; nesutinkame su baime ir nepasitikėjimu grįsta laikysena kitų ir kitokių atžvilgiu; skirstymui į “savus” ir “svetimus” pagal “tikėjimo rasę” ir t.t.. Nežinau, ar Gediminui pavyks į politiką įnešti daugiau evangelinio turinio, daugiau radikalumo ir drąsos, bet žinau, kad jis turi nuoširdų troškimą tai padaryti, kurį aš besąlygiškai ir palaikau. Kviečiu tai daryti ir tuos, kuriems šis naujas/jaunas veidas politikoje teikia vilčių.

Gediminai, mielas ir ištikimas drauge. Žinau, kad tavęs ir šįkart laukia nelengvas kelias. Žinau, kad tavo buvimas politikoje sykiu bus ir nemenkas “kraujo perpylimas” – sau pačiam ir kitiems. Viliuosi – politikos, dialogo kultūrai irgi. Ir nepamiršk: net jei šimtąkart susimausi, bet kada gali atvaryt pas mane kavos.

Scroll to Top